| |
Sergant glaukoma spaudimas vidinėje akyje nuolat ar tam tikrą laiką yra didesnis, negu regos nervai gali išlaikyti likdami nepažeisti. Negydant šios ligos jos pradžioje paprastai nebūna jokių ypatingų simptomų, tačiau laikui bėgant sutrinka regėjimas.
Sergant glaukoma svarbiausią vaidmenį vaidina vandeningas akių skystis. Jis gaminamas išoriniame rainelės krašte, krumplyne, čia susidaręs skystis užpildo užpakalinę kamerą iš čia patenka į tarpą tarp rainelės ir lęšiuko ir pro vyzdį (angą rainelės viduryje) patenka į priekinę kamerą, iš kuriuos galiausia per akies kampe (vieta, kur ragena susiliečia su rainele) esančių plonų vamzdelių tinklą patenką į kraujagysles.
Atsisluoksniavimas gali įvykti bet kurioje proceso stadijoje padidėjus akispūdžiui, pavyzdžiui, dėl pernelyg didelio pagaminto akies skysčio kiekio ar drenavimo sistemos blokados. Padidėjęs spaudimas pažeidžia nervų skaidulas, einančias iš tinklainės per spenelį į regos nervą, kuris perduoda sensorinius signalus iš tinklainės į galvos smegenis. Čia svarbus akispūdžio dydis ir individualių nervų skaidulų jautrumas. Kai kuriems žmonėms gali pakenkti ir santykinai mažas spaudimas, kuris yra „normos ribose“. Tirdamas geltonąją dėmę ir akiplotį gydytojas gali anksti aptikti nervų skaidulų pažeidimą. Akiplotis – tai regos laukas, kurį užfiksuoja akis, kai nejudinant akies obuolio žiūrima tiesiai į priekį. Todėl regos laukas apima ne tik sufokusuotos regos zoną, bet ir viską, ką mes matome nesufokusuoto periferinio matymo dėka. Taip yra todėl, kad tinklainėje, kuri dengia didžiąją dalį vidinio akies paviršiaus, yra be galo daug surenkančių šviesą jutimo ląstelių. Kai šviesa patenka ant vienos ląstelės, ji informaciją apie tai per nervų skaidulas siunčia smegenims, o smegenys savo ruožtu iš daugelio tokių signalų suformuoja vaizdą. Jei mes žiūrime tiesiai į objektą, jo vaizdas patenka į tinklainės centrą (geltonąją dėmę); mes matome sufokusuotą vaizdą, kadangi šioje vietoje jutimo ląstelės yra ypatingai arti viena kitos. Tačiau vaizdai iš platesnės objekto aplinkos patenka į kitas tinklainės dalis, kuriose jutimo ląstelių sluoksnis nėra toks tankus, ir mes matome nesufokusuotą vaizdą.
Glaukomos metu paprastai pažeidžiamas iš karto visas nervų skaidulų pluoštas.
Kadangi formuojančios pluoštą skaidulos išeina iš kaimyninių jutimo ląstelių, pažeistoji tinklainės dalis daugiau negali siųsti signalus į smegenis; ji tampa akla. Dalis akipločio iškrenta.
 |
|
|
|
